Marcinkevičius




sausioSeparatistinio Kalnų Karabacho vadovas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.

Apie tai paskelbta po žaibiško Azerbaidžano puolimo šiame regione, apgyvendintame etninių armėnų, o Jerevanas nurodė, kad į Armėniją jau pasitraukė daugiau nei pusė Kalnų Karabacho gyventojų.

Samvelo Šachramaniano dekretu Kalnų Karabacho Respublika nustos egzistuoti nuo sausio 1-osios. Visos jos institucijos bus likviduotos, sakoma jame.

„Iki 2024 metų sausio 1 dienos likviduoti visas valstybines institucijas ir joms pavaldžias organizacijas. Kalnų Karabacho (Arcacho) Respublika nustos egzistuoti“, – sakoma dekrete.

Jame minimas praėjusią savaitę pasiektas susitarimas nutraukti kovas, pagal kurį Azerbaidžanas leis Kalnų Karabacho gyventojams „laisvai, savanoriškai ir netrukdomai judėti“.

„Kalnų Karabacho gyventojai, įskaitant esančius už respublikos ribų, įsigaliojus šiam dekretui, susipažins su Azerbaidžano Respublikos pateiktomis reintegracijos sąlygomis“, – nurodoma dekrete.

Kalnų Karabachas oficialiai pripažįstamas Azerbaidžano dalimi nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga.

Nė viena šalis, net Armėnija, nepripažino šio regiono nepriklausomybės.

Tačiau etniniai armėnų separatistai kontroliavo regioną nuo 10-o dešimtmečio, kai laimėjo žiaurų karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių.

Kovas lydėjo kaltinimai dėl civilių gyventojų žudynių ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos daugelis regiono gyventojų prisimena iki šiol.

Regiono reintegracija

Tačiau kruvina nesantaika tarp daugiausia krikščionių armėnų ir daugiausia musulmonų azerbaidžaniečių prasidėjo dar praėjusio amžiaus 3-e dešimtmetyje, kai sovietai regioną perdavė Baku.

2020 metais per šešias savaites trukusį karą Azerbaidžanas susigrąžino dalį Kalnų Karabacho ir aplinkinių teritorijų kontrolę.

Gruodį Azerbaidžanas blokavo vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, teigdamas, kad Armėnijos vyriausybė naudoja šį kelią naudingųjų iškasenų gavybai ir neteisėtoms ginklų siuntoms regiono separatistų pajėgoms.

Armėnija kaltino Azerbaidžaną, kad dėl kelio uždarymo maždaug 120 tūkst. Kalnų Karabacho gyventojų negali gauti būtiniausių maisto produktų ir degalų.

Azerbaidžanas atmetė šį kaltinimą, teigdamas, kad regionas gali gauti tiekimą per Azerbaidžano miestą Agdamą – tokiam sprendimui Kalnų Karabacho valdžia ilgai priešinosi, vadindama jį Azerbaidžano strategija kontroliuoti regioną.

Kalnų Karabacho kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino per žaibišką praėjusios savaitės puolimą, kuris buvo nutrauktas armėnų separatistų pajėgoms sutikus sudėti ginklus.

Armėnų separatistai ir Azerbaidžano pareigūnai Rusijos tarpininkaujamose derybose praėjusią savaitę pradėjo tartis dėl regiono reintegracijos.

Azerbaidžano pajėgoms kartu su Rusijos taikdariais metodiškai dirbant ir renkant separatistų ginklus bei įžengiant į miestus, kurių Baku nekontroliavo nuo pat praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio, buvo surengti du derybų raundai.

Dabar Azerbaidžano pajėgos priartėjo prie Stepanakerto – tuštėjančios separatistų tvirtovės, kurioje S. Šachramanianas paskelbė savo dekretą.

Daugiau nei pusė gyventojų paliko regioną

Tuo metu Jerevanas ketvirtadienį paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho į Armėniją pasitraukė daugiau kaip 65 tūkst. armėnų – daugiau nei pusė šio regiono gyventojų.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo ruožtu apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją Kalnų Karabache ir sakė, kad visi armėnai artimiausiu metu paliks regioną.

„Armėnų išvykimas iš Kalnų Karabacho tęsiasi. Mūsų analizė rodo, kad artimiausiomis dienomis Kalnų Karabache neliks nė vieno armėno. Tai yra etninio valymo aktas, apie kurį jau seniai perspėjome tarptautinę bendruomenę“, – ketvirtadienį sakė N. Pašinianas savo ministrų kabinetui.

Azerbaidžanas sutiko leisti ginklus sudėjusiems separatistams pasitraukti į Armėniją.

Tačiau Baku pridūrė, kad pasilieka teisę sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamuosius karo nusikaltimais.

Azerbaidžano pasieniečiai trečiadienį sulaikė Rubeną Vardanianą – milijardierių, kuris nuo 2022 metų lapkričio iki šio vasario vadovavo separatistinei Kalnų Karabacho vyriausybei.

Ketvirtadienį Baku pranešė, kad apkaltino R. Vardanianą terorizmo finansavimu.

Buvęs regiono užsienio reikalų ministras Davidas Babajanas sakė, kad jis taip pat buvo įtrauktas į Baku „juodąjį sąrašą“ ir sutiko pasiduoti Azerbaidžano valdžios institucijoms.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode